Telsiu Zemaites gimnazija in Telšiai

🕗 öffnungszeiten

kommentare 5

• 

  Monika Mickute

  :: 07 August 2019 11:51:10

• 

  ramunas jacionis

  :: 02 March 2019 19:22:30

  Telšių lietuviška gimnazija vokiečių okupacinės valdžios leidimu atidaryta 1918 m. sausio 18 d. Pirmasis direktorius – kunigas Antanas Simaitis. Mokykla buvo privati ir priklausė katalikiškai Saulės draugijai, kuri gimnaziją finansavo, o mokymo procesą tikrino Švietimo ministerija. Pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais daug rūpesčių būta dėl mokytojų: vokiečių okupacinė valdžia reikalavo, kad vokiečių kalbą dėstytų vokiečių tautybės mokytojai; lietuvių tautybės mokytojų beveik nebuvo, todėl pedagoginį darbą dirbo kitataučiai (lenkai, rusai, vokiečiai), menkai mokėję lietuviškai. Iš pradžių lietuvių kalbą dėstė pats direktorius A. Simaitis, vėliau jis iš Vilniaus pasikvietė lietuvių kalbos specialistus – kalbininko Jono Jablonskio dukterį J. Jablonskytę ir K. Kamantauską. 1923–1925 m. į gimnaziją iš Tilžės atvykdavo filosofas, rašytojas Vydūnas, jis dėstė literatūrą vyresnėse klasėse, bendravo su jaunimu, perskaitė daug paskaitų, organizuodavo medelių sodinimo šventes, 1923 m. pavasarį su mokiniais pasodino kaštonų alėją Katedros aikštėje. Gimnazijoje lankydavosi ir skaitydavo paskaitas rašytojos Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda. 1918–1926 m. mokykloje veikė ateitininkai (globojo mokytojas L. Abromavičius), skautai, socialdemokratų organizacija „Pirmyn“. 1925 m. gegužės 26 d., pagerbdama vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties 50-ąsias metines, pedagogų taryba nutarė nuo gegužės 29 d. mokyklą vadinti Vyskupo Valančiaus gimnazija, kad prisiminus būsiančioms kartoms to vyskupo Lietuvos, o ypač Žemaitijos švietėjo amžinus švietimo darbe nuopelnus. 1926 m. vyskupo M. Valančiaus gimnazijos direktoriumi paskirtas Jonas Jogaudas, baigęs Tartu universitetą, 10 metų vadovavo Rygos mergaičių gimnazijai, nuo 1921 m. Telšių gimnazijoje dėstęs matematiką. Tai buvo labai griežtas, reiklus mokytojas, geras matematikos žinovas, parašęs ir išleidęs matematikos vadovėlį. Iš savo asmeninių santaupų direktorius šelpdavo neturtingus mokinius: duodavo pinigų nusipirkti uniformai, užmokėdavo už mokslą. Nuo mokyklos įkūrimo iki 1928 m. mokykla dirbo privačiame pastate (Respublikos g-vė, Nr.:49), kurį nuomojo iš S. Augustauskio. Nuo 1929 m. mokykla patalpas nuomojo Daukanto gatvėje Nr.14. Abu pastatai mokyklos poreikių negalėjo patenkinti ir didelėmis mokytojų kolektyvo bei mokinių tėvų pastangomis pavyko iš miesto valdžios gauti žemės sklypą mokyklos statybai. Mokyklos projektą paruošė architektas Steponas Stulginskis, o statybai vadovavo žinomas inžinierius architektas V. Kopyliovas. Mokytojai savo iniciatyva sutiko paaukoti vieno mėnesio atlyginimą, kad būtų įrengtas balkonas. 1936 metais spalio 4 d. įvyko naujo mokyklos pastato atidarymas, jis ir šiandien tebetarnauja jaunimo ugdymui. Mokyklos pastatas – konstruktyvizmo stiliaus, turi architektūrinę vertę, todėl 1996 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

• 

  Veronika Uselytė

  :: 24 July 2018 09:16:04

• 

  Kipras Lileikis

  :: 04 June 2018 14:07:00

• 

  Laima Žeimienė

  :: 08 September 2017 17:32:57

  Ok